Ar vaistas sukelia problemą? Kaip manote?
Ar "priklausomybė" nuo narkotikų yra smegenų liga?
- Thread starter Chem-Safe
- Start date
-
- Tags
- harm reduction
Puikūs klausimai. Formaliai be smegenų priklausomybė mūsų įprastu supratimu neveiktų. O didžioji dalis už šią būklę atsakingų procesų vyksta būtent neuronuose ir tarp jų. Tačiau ne visą atsakomybę suverčiau mūsų smegenims. Kaip ir pačioms medžiagoms. Priklausomybės formavimuisi svarbų vaidmenį atlieka dešimtys veiksnių, pradedant genetine medžiaga ir jautrumu egzogeninėms medžiagoms, baigiant socialine ir kultūrine aplinka, kurioje gimstame, formuojamės ir gyvename. Ir tai tik gana akivaizdūs ir gerai žinomi kintamieji, kurie pirmiausia ateina į galvą.
Deleted
- By Chem-Safe
Būtent šios institucijos yra tos, kurios palaikė karą su narkotikais ir prieš kelerius metus LGBTI+ asmenis laikė ligoniais. Turiu omenyje, kokiu pagrindu jos taip teigia?
- By Paracelsus
Žinoma, institucinėje medicinoje pasitaiko klaidų ir nukrypimų, kurie šiandien atrodo svetimi. Tačiau noriu pažymėti, kad medicina negali vystytis atsietai nuo visuomenės ir jos institucijų. Be to, visi diagnostikos vadovai turėtų būti suvokiami kaip labai supaprastinti žinynai. Jie visada atsilieka nuo realių duomenų ir pateikia gana pagrindinę informaciją, kuria galėtų naudotis patys įvairiausi specialistai, siekdami kaip nors susisteminti ir suvesti į vieną vaizdą visus sudėtingus mūsų kūno, o ypač sąmonės, procesus.
Kilmė
Dauguma įrodymų, patvirtinančių, kad "priklausomybė" yra smegenų liga, gauti iš XX a. aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje atliktų tyrimų su laboratoriniais gyvūnais, kuriems į veną, kartais net tiesiai į smegenis, buvo leidžiami dideli amfetamino kiekiai. Šiais tyrimais buvo tiriamas trumpalaikis ir ilgalaikis amfetaminų poveikis neuronų struktūrai ir funkcijai. Nuosekli išvada yra ta, kad vienkartinė didelė amfetamino dozė netoleruojantiems gyvūnams sukelia didelę dopamino neuronų žalą. Šio neurotoksiškumo galima išvengti, jei per kelias dienas gyvūnui naudojamos didėjančios amfetamino dozės. Kitaip tariant, tolerancija yra apsauginis smegenų veiksnys;
Smegenų pažeidimas: Dopamino teorija
Iš čia buvo sukurta dopamino teorija, kurios teorinį pagrindą gina NIDA, Nora Volkov (Nora Volkow) ir visas būrys žmonių. Ši teorija ateina trumpai papasakoti tai, ką NIDA skelbia savo interneto svetainėje:
Kitaip tariant, pasak jų, yra negrįžtamas dopamino D2 receptorių pažeidimas;
Viename iš griežčiausių tyrimų šia tema buvo tiriami abstinentai, o gauti rezultatai parodė, kad tarp abstinentų ir kontrolinės grupės skirtumų nepastebėta.
NIDA direktorė Nora Volkov (Nora Volkow) pasisakė šiuo klausimu, dar kartą patvirtindama, kad priklausomybė yra lėtinė liga, tačiau norint ją įrodyti, reikia, kad dabartiniai metodai būtų jautresni.
Dauguma įrodymų, patvirtinančių, kad "priklausomybė" yra smegenų liga, gauti iš XX a. aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje atliktų tyrimų su laboratoriniais gyvūnais, kuriems į veną, kartais net tiesiai į smegenis, buvo leidžiami dideli amfetamino kiekiai. Šiais tyrimais buvo tiriamas trumpalaikis ir ilgalaikis amfetaminų poveikis neuronų struktūrai ir funkcijai. Nuosekli išvada yra ta, kad vienkartinė didelė amfetamino dozė netoleruojantiems gyvūnams sukelia didelę dopamino neuronų žalą. Šio neurotoksiškumo galima išvengti, jei per kelias dienas gyvūnui naudojamos didėjančios amfetamino dozės. Kitaip tariant, tolerancija yra apsauginis smegenų veiksnys;
Smegenų pažeidimas: Dopamino teorija
Iš čia buvo sukurta dopamino teorija, kurios teorinį pagrindą gina NIDA, Nora Volkov (Nora Volkow) ir visas būrys žmonių. Ši teorija ateina trumpai papasakoti tai, ką NIDA skelbia savo interneto svetainėje:
Kitaip tariant, pasak jų, yra negrįžtamas dopamino D2 receptorių pažeidimas;
Viename iš griežčiausių tyrimų šia tema buvo tiriami abstinentai, o gauti rezultatai parodė, kad tarp abstinentų ir kontrolinės grupės skirtumų nepastebėta.
NIDA direktorė Nora Volkov (Nora Volkow) pasisakė šiuo klausimu, dar kartą patvirtindama, kad priklausomybė yra lėtinė liga, tačiau norint ją įrodyti, reikia, kad dabartiniai metodai būtų jautresni.
Ne. Vien fakto, kad žarnyne turime kur kas daugiau dopamino ir serotonino receptorių nei smegenyse, pakaks šiam mitui išsklaidyti.
Neginu mito, bet atkreipiu dėmesį, kad receptorių tankis skirtingose kūno dalyse nėra labai susijęs su kuria nors viena jų funkcija. T. y. daugybė serotonino receptorių žarnyne neturės tiesioginio ryšio su poveikiu sąmonei, elgesiui ir mintims tiek, kiek šį poveikį daro keli jų broliai centrinėje nervų sistemoje.
